Žaliasis kurortas
„Žaliasis kurortas“ – bendruomenės iniciatyva. Projekto tikslas – stiprinti bendruomenės sutelktumą.
Nuo Šventosios miestelio infrastruktūros, teikiamų paslaugų kokybės priklauso ir miestelio gyventojų pajamos. Šventajai svarbus yra uosto atstatymo projektas, todėl gyventojų ir suinteresuotų grupių apklausa „Šventosios uostas – 2020“ prasidėjo rugsėjo mėnesį. Apklausos anketą užpildė apie du šimtai respondentų.
Projektas įtraukė Šventosios gyventojus į diskusiją dėl miestelio ateities, forume pristatytos „Žaliojo kurorto“ koncepcijos ypatumai ir galimybės, derinamas priemonių planas šios koncepcijos realizavimui. Forume nuo 2020 liepos iki gruodžio mėnesio buvo apie 40 publikacijų, virš 27 tūkst. peržiūrų. Įkurta FB grupė : https://www.facebook.com/groups/874346453316158
Forumo dalyviai buvo pasijungę prie Klaipėdos universiteto organizuotos diskusijos Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens taršos tema, daugiau nei pustrečio tūkstančių peržiūrų sulaukė apklausos „Šventosios uostas – 2020“ rezultatų pristatymas DELFI platformoje.
Bendruomenė realizavo galimybę diskutuoti apie Šventosios ateitį, miestelio planavimo niuansus. 2020 spalio 22 d. buvo pateiktas prašymas Savivaldybei netvirtinti Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano Šventosios miestelio dalies, nes specialiojo plano pasiūlymuose neatsižvelgta į bendruomenės prašymus, kurie pateikti Savivaldybės administracijai dar 2013 m. gruodžio mėnesį.
Forume diskutuota dėl kurorto perspektyvų ir projektas „Šventoji – žaliasis kurortas “,pateikiamas kaip bendruomenės iniciatyva ir pasiūlymai Strateginės plėtros planui.
Dar viena projekto dalis – bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto Rekreacijos katedra, šeši magistratūros studentai 2021 m sausio mėnesį pristatė savo darbus Šventosios kurorto konkurencingumo tema. Pasiūlyta plėtros strategija – nuo masinio pereiti prie nišinio turizmo, kur teikiamos aukštą pridėtinę vertę turinčios poilsio ir reabilitacijos paslaugos.
Projektas finansuojamas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
Edukacinė laivų statykla
Projekto tikslas – sutelkti įvairių amžiaus grupių Šventosios ir Palangos gyventojus bendrai veiklai kūrybinėse dirbtuvėse, atgaivinti senąsias medžio apdirbimo, žvejų valčių statybos technologijas. Asociacijos indėlis – 6 metrų ilgio Švedijoje pastatyta jūrinė valtis SK-156, kuri bus panaudojama užsiėmimų metu ir remontui reikalingos medžiagos.
Projektas įgyvendinamas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2022 metų veiksmų plano įgyvendinimo 1.1.4. priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“
Žvejo dukrų sugrįžimas. Atmintis
2017 m. atlikto projekto „Žvejo dukrų sugrįžimas“ Šventosios gyventojų bendruomenė ir turizmo asociacija inicijavo miestelio simbolio – skulptūrinės grupės „Žvejo dukros“ aplinkos tvarkymą. Architektė D. Abelkienė ir dizainerė S. Balčiūtė parengė projektinius pasiūlymus, kuriuos Šventosios seniūnija iš dalies realizavo. Projekto metu prie uosto nautofono buvo pastatytas informacinis stendas su informacija apie vienintelį senojo uosto technologinį įrenginį, atstatytos nautofono bokšto tvirtinimo lynai. Per QR kodą stende, galima patekti į tinklalapį www.heiligena.lt, kur pateikta išplėstinė informacija apie šį ir kitus projektus.
Šio projekto metu pastatytos dvi informacines lentas – prieigos taškai prie Būtingės evangelikų-liuteronų bažnyčios ir skulptūrinės kompozicijos „Žvejo dukros“.
Informacinėje lentoje prie bažnyčios pateikta parapijos ir liuteronų bažnyčios šiame krašte istoriją.
Informacinė lenta prie „Žvejo dukrų“ – pagarbos ženklas skulptorei Z. Pranaitytei, žmonėms, kurie gyveno ir dirbo Šventojoje, Per QR kodą galima patekti į virtualią skulptorės darbų parodą pagal 1981 m. išleisto katalogo medžiagą.
http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Butinges-parapija/Parapijos-istorija
Projektas įgyvendinamas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano įgyvendinimo 1.1.4. priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“
Jūreivystės mokykla
XIX a. pabaigoje Šventojoje kelerius metus veikė Jūreivystės mokykla. Mūsų dienomis žvejybos, priekrantės laivybos, žvejų valčių statybos amatai tapo paveldu. Šiuo projektu grąžiname praeitin grimztančias technologijas. Parengiamajame etape buvo suburta kapitonų taryba, kuri surinko istorinę ir mokomąją medžiagą. Šventojoje ir šiame Baltijos jūros krante statytos žvejų valtys buvo prioritetinė tema renkant istorinę medžiagą.
Užsiėmimai vyko edukacinėse dirbtuvėse ir mokyklos technologijų kabinete, moksleiviai vyko į ekskursijas, dalyvavo ekspedicijoje Karaliaus Vilhelmo kanalu.
Laivybos įvadas
Įvadinis užsiėmimas vyresniųjų klasių moksleiviams „Jūrų uostas Šventojoje“ (2021-11-29).
Apsilankėme H. Mališausko Laivų modeliavimo dirbtuvėse Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre. Laivų modelių tipai, modeliavimo pagrindai, demonstraciniai laivų modelių plaukimai specializuotame baseine.
Išvyka į Nacionalinės ekspedicijos dalyvio Simo Knapkio medinių laivų statyklą Laučiuose, Šilutės rajone. Jūrinės žvejų valties statybos procesas, senieji vikingų laivai. Ekspedicija Karaliaus Vilhelmo kanalu.
Jūrinės žvejų valties konstrukcija
Viršvandeninės valties dalies parengimas – korpuso išorėje ir viduje medienos paviršiaus paruošimas, dengimas aliejumi.
Povandeninės dalies paruošimas – tarpų tarp klinkerio lentų kamšymas ir smalavimas.
Valties įranga – takelažas, burės, varikliai, irklai, kompasas, signaliniai žibintai ir vėliavos.
Projektas įgyvendinamas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano įgyvendinimo 1.1.4. priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse.
„Mūsų senolių žvejybos ir laivybos tradicijos“
Projekto metu surinkta ir apibendrinta medžiaga apie žvejybos ir laivybos tradicijas Kuršių mariose, Aistmarėse ir Baltijos priekrantėje. Ikonografinė medžiaga suteikė galimybę lyginti žvejybos metodus mūsų kraštuose su žvejybos būdais Danijos sąsiauriuose ir Šiaurės jūros priekrantės zonoje.
Surengtas paskaitų ciklas. Atstatyta nautofono bokšto Šventosios uoste atotampų sistema, kuri padės išsaugoti šį jūrinio paveldo objektą.
Projekto konsultantai:
Doc. dr. Vacys Vaivada, Klaipėdos universitetas;
Mikelis Balčius, Šventosios metraštininkas;
Kęstutis Demereckas, Kultūros paveldo ekspertas, ICOMOS narys;
Simas Knapkis, senųjų Kuršmarių žvejų laivų statybos ekspertas;
Projektą vykdė Šventosios turizmo asociacija ir Šventosios gyventojų bendruomenė.
Projektas „Mūsų senolių žvejybos ir laivybos tradicijos“ (2019 m.), finansuojamas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 – 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
„Jūros ir žemės žmonių kelias“
Šventosios nautofonas
Jūrų vilku Šventosios žvejai vadino nautofoną, kurio sirena atslinkus rūkui laivams rodė kelią į uostą, kai jūreiviai nebematė švyturio šviesos ar kranto linijos.
Šventosios uoste nautofonas pastatytas 1957 metais – tais pačiais metais pastatytas ir Šventosios švyturys. Bokšto aukštis – 13 metrų, jame sumontuotas nautofonas KG-1, kuris 1967 metais pakeistas LIEG – 300 – Švedijoje pagamintu įrenginiu. Paskutinis įrašas apie Šventosios uosto nautofono patikrą darytas 1977 m.
Panašūs įrenginiai buvo ant Nidos uosto molo ir netoli Nidos švyturio nuo 1952 iki 1990 metų, ant Klaipėdos uosto šiaurinio molo nuo 1931 iki 1979 metų.
Istorinio paveldo objektų Šventojoje mažai, nepažymėtos ir vietos, kur jų būta, todėl projekto metu surinkta medžiaga užpildo šią spragą. Šventajai svarbiose vietose planuojami pastatyti informaciniai ženklai QR kodo pagalba kurorto istorija besidomintį svečią nukreips į šį tinklalapį.
Numatyti šeši „Jūros ir žemės žmonių kelio“ženklai:
1. Nautofonas – vartai į švyturių pasaulį šio tinklalapio galerijoje.
2. “Žvejo dukrų” skulptūrinė grupė, kuri galėtų būti traktuojama kaip tragiško trijų Baltijos šalių likimo XX a. viduryje simbolis;
3. Šventosios uostas – planai ir vizijos nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų;
4. Anglų pirklių prekybos faktorijos ir senojo Šventosios uosto vieta, Šventąja ėjo Livonijos ir LDK, vėliau – Kuršo ir Abiejų Tautų Respublikos siena;
5. Žemaičių alka – žemės žmonių kultūros ženklai pajūryje;
6. Būtingės evangelikų – liuteronų bažnyčia, skaičiuojanti 194-uosius metus.
Iliustracijos:
LIGHTHOUSE CONSTRUCTION AND ILLUMINATION
THOMAS STEVENSON, F.R.S.E., F.G.S., Printed by R. & R. Clark, Edinburgh. 1880;
AIDO JURKŠTO ARCHYVAS
© VšĮ „Žinių namai“, VšĮ „Marinistikos centras“
2018 m. nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimas
„Žvejo dukrų sugrįžimas“
2017 m. Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės ,,Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ paraiška AS/212.
1982 metais, kai buvo pastatyta „Žvejo dukrų“ skulptūrinė grupė, aplinka skyrėsi nuo dabartinės. Per pastaruosius 35 metus vėjo erozija apnuogino skulptūrų fundamentą, priešais skulptūrinę grupę susiformavo plati kopa, atskirdama „Žvejo dukras“ nuo jūros, todėl aplinką reikėjo tvarkyti. Palangos miesto savivaldybei kol kas neužtenka politinės valios įgyvendinti visus siūlymus.
Projekto metu surengta Šventosios gyventojų ir svečių apklausa įvardino kurorto viešųjų erdvių tvarkymo prioritetus.
Ekspertų grupė
2017/2018 ITEM studentų grupė: Egidija Lukminaitė, Monta Liepa, Eliza Gara, Armands Logins, Vera Gravite, Elina Sokolova-Luca, Anda Sudakova, Monika Zukule.
Klaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Rekreacijos ir turizmo katedra
Toma Mikutaitė, Vaiva Jablonskytė.
Išvados:
Šventojoje gausu rekreacinių išteklių, tačiau mažai išvystyta turizmo paslaugų, laisvalaikio infrastuktūra.
Strateginiuose Palangos plėtros planuose Šventosios miesto nėra. Iš dalies kalbama tik apie tai, jog uosto – unikalaus ir specifinio objekto atsiradimas gali iš esmės pakeisti kurorto pobūdį ir įvaizdį.
Nacionaliniame kontekste Šventosios uostas turėtų didelę reikšmę: būtų reikšmingas gerinant pramoginės laivybos infrastuktūrą šalyje, būtų pagerintas kurorto įvaizdis.
Ekspertų grupės vadovas – Dr. Ramūnas Povilanskas
© Apklausa: VšĮ “Žinių namai”, VšĮ “Marinistikos centras”
© Vizualizacija: Sima Balčiūtė.
PROJEKTAS
PIETŲ BALTIJOS KRANTAS – ilgalaikių laivybos krypčių tarp šalių kūrimas bendradarbiavimo MARRIAGE tinkle pagrindu
STHB.02.01.00-DE-0070/16
Projekto įgyvendinimo laikotarpis:
2017.01.01–2019.12.31
Pagrindinis projekto partneris:
Economic Development Corporation Vorpommern (Vokietija)
Projekto partneriai:
Lietuva:
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Šventosios turizmo asociacija
Vokietija:
Tourism Association Vorpommern, Marina Network Association
Municipality Ostseebad Heringsdorf
Westpomeranian Sailing Route
Lenkija:
B Żegluga Szczecińska,Municipality Darłowo
Maritime University in Szczecin
Association of Sea Cities & Municipalities
Petla Zuławska Harbour Network
Gdańsk University of Technology
Danija:
Bornholm Regional Municipality
Projekto tikslas – stiprinti Pietų Baltijos pakrančių regiono žinomumą, kuriant ir įgyvendinant bendrą rinkodarą, gerinant laivybos paslaugas ir infrastruktūrą, tam, kad regionas taptų patraukliu laivybai ilgalaikėje perspektyvoje.
Projekte dalyvauja partneriai iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos (Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kartu su Neringos, Klaipėdos miesto, Šilutės rajono savivaldybėmis, Šventosios turizmo asociacija). Asociacijos „Klaipėdos regionas“ indėlis – asocijuotas partneris informacijos teikimui ir sklaidai regione.
Biudžetas: 2 516 732,99 Eur. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 m. INTERREG Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos