Projektas „Jūros ir žemės žmonių kelias“

2018 m. nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimas

„Jūrų vilkas“ – Šventosios nautofonas

Jūrų vilku Šventosios žvejai vadino nautofoną, kurio sirena atslinkus rūkui laivams rodė kelią į uostą, kai jūreiviai nebematė švyturio šviesos ar kranto linijos.

Šventosios uoste nautofonas  pastatytas 1957 metais – tais pačiais metais pastatytas ir Šventosios švyturys. Bokšto aukštis – 13 metrų, jame  sumontuotas nautofonas KG-1, kuris 1967 metais pakeistas LIEG – 300 – Švedijoje pagamintu įrenginiu. Paskutinis įrašas apie Šventosios uosto nautofono  patikrą darytas 1977 m.

Panašūs įrenginiai buvo ant Nidos uosto molo ir netoli Nidos švyturio  nuo 1952 iki 1990 metų, ant Klaipėdos uosto šiaurinio molo nuo 1931 iki 1979 metų.

Jūros ir žemės žmonių kelias“

Istorinio paveldo objektų Šventojoje mažai, nepažymėtos ir vietos, kur jų būta, todėl projekto metu surinkta medžiaga užpildo šią spragą.  Šventajai svarbiose vietose planuojami pastatyti informaciniai ženklai  QR kodo pagalba  kurorto istorija besidomintį  svečią nukreips į šį  tinklalapį.

Numatyti šeši „Jūros ir žemės žmonių kelio“ženklai:

1. Nautofonas – vartai į švyturių pasaulį šio tinklalapio galerijoje.

2. “Žvejo dukrų” skulptūrinė grupė, kuri galėtų būti traktuojama kaip tragiško trijų Baltijos šalių likimo XX a. viduryje simbolis;

3. Šventosios uostas – planai ir vizijos nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų;

4. Anglų pirklių prekybos faktorijos ir senojo Šventosios uosto vieta, Šventąja ėjo Livonijos ir LDK, vėliau – Kuršo ir Abiejų Tautų Respublikos siena;

5. Žemaičių alka – žemės žmonių kultūros ženklai pajūryje;

6. Būtingės evangelikų – liuteronų bažnyčia, skaičiuojanti 194-uosius metus.

Iliustracijos:

LIGHTHOUSE CONSTRUCTION AND ILLUMINATION

THOMAS STEVENSON, F.R.S.E., F.G.S., Printed by R. & R. Clark, Edinburgh.  1880;

AIDO JURKŠTO ARCHYVAS

© VšĮ „Žinių namai“,  VšĮ „Marinistikos centras“


„Žvejo dukrų sugrįžimas“

2017 m. Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės ,,Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ paraiška  AS/212.

1982 metais, kai buvo pastatyta „Žvejo dukrų“ skulptūrinė grupė, aplinka skyrėsi nuo dabartinės. Per pastaruosius 35 metus vėjo erozija apnuogino skulptūrų fundamentą, priešais skulptūrinę grupę susiformavo plati kopa, atskirdama „Žvejo dukras“ nuo jūros, todėl aplinką reikėjo tvarkyti. Palangos miesto savivaldybei kol kas neužtenka politinės valios įgyvendinti visus siūlymus.

Projekto metu surengta Šventosios gyventojų ir svečių apklausa įvardino kurorto viešųjų erdvių tvarkymo prioritetus.

Ekspertų grupė

2017/2018 ITEM studentų grupė: Egidija Lukminaitė, Monta Liepa, Eliza Gara, Armands Logins, Vera Gravite, Elina Sokolova-Luca,  Anda Sudakova, Monika Zukule.

Klaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Rekreacijos ir turizmo katedra

Toma Mikutaitė, Vaiva Jablonskytė.

Išvados:

Šventojoje gausu rekreacinių išteklių, tačiau mažai išvystyta turizmo paslaugų, laisvalaikio infrastuktūra.

Strateginiuose Palangos plėtros planuose Šventosios miesto nėra. Iš dalies kalbama tik apie tai, jog uosto – unikalaus ir specifinio objekto atsiradimas gali iš esmės pakeisti kurorto pobūdį ir įvaizdį.

Nacionaliniame kontekste Šventosios uostas turėtų didelę reikšmę: būtų reikšmingas gerinant pramoginės laivybos infrastuktūrą šalyje, būtų pagerintas kurorto įvaizdis.  

Ekspertų grupės vadovas – Dr. Ramūnas Povilanskas

© Apklausa: VšĮ “Žinių namai”, VšĮ “Marinistikos centras”

© Vizualizacija: Sima Balčiūtė.


PROJEKTAS

PIETŲ BALTIJOS KRANTAS – ilgalaikių laivybos krypčių tarp šalių kūrimas bendradarbiavimo MARRIAGE tinkle pagrindu

STHB.02.01.00-DE-0070/16

Projekto įgyvendinimo laikotarpis:

2017.01.01–2019.12.31

Pagrindinis projekto partneris:

Economic Development Corporation Vorpommern (Vokietija)

Projekto partneriai:

Lietuva:

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Šventosios turizmo asociacija

Vokietija:

Tourism Association Vorpommern, Marina Network Association

Municipality Ostseebad Heringsdorf

Westpomeranian Sailing Route

Lenkija:

B Żegluga Szczecińska,Municipality Darłowo

Maritime University in Szczecin

Association of Sea Cities & Municipalities

Petla Zuławska Harbour Network

Gdańsk University of Technology

Danija:

Bornholm Regional Municipality

Projekto tikslas – stiprinti Pietų Baltijos pakrančių regiono žinomumą, kuriant ir įgyvendinant bendrą rinkodarą, gerinant laivybos paslaugas ir infrastruktūrą, tam, kad regionas taptų patraukliu laivybai ilgalaikėje perspektyvoje.

Projekte dalyvauja partneriai iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos (Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kartu su Neringos, Klaipėdos miesto, Šilutės rajono savivaldybėmis, Šventosios turizmo asociacija). Asociacijos „Klaipėdos regionas“ indėlis – asocijuotas partneris informacijos teikimui ir sklaidai regione.

Biudžetas: 2 516 732,99 Eur. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 m. INTERREG Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos